KLUBO IR KELIO SĄNARIŲ
ARTROZĖ:
KAIP SUSTABDYTI?
Sąnarių artrozė gali skambėti kaip nuosprendis, bet laiku pastebėtą ligą įmanoma sustabdyti, nepaisant paciento amžiaus. Negana to, net ir smarkiai pažengusią artrozę galima įveikti – šiuolaikinė medicina šiuo klausimu siūlo inovatyvius sprendimus, tūkstančius žmonių visame pasaulyje gelbėjančius nuo mobilumo praradimo. Taigi kaip atpažinti bei sustabdyti sąnario artrozę ir kokie yra naujausi artrozės gydymo metodai?
Kas yra artrozė?
Artrozė yra viena dažniausių sąnario skausmo ir sąstingio priežasčių bei pati dažniausia sąnarių liga bendrai. Tai degeneracinė sąnarių liga, kuomet sąnarį gaubiantis kremzlės audinys ima progresuojamai nykti. Svarbu suprasti, jog artrozės metu sąnariai pakinta negrįžtamai, todėl ypač svarbus ankstyvas ligos diagnozavimas ir gydymas.
Kelio ir klubo sąnarių artrozė yra dažniausiai pasitaikanti iš visų sąnarių artrozių. Kritiniu atveju negydoma artrozė gali pasibaigti neįgalumu ir sąnarių protezavimu.
Artrozės progresavimo metu pažeidžiama sąnario kremzlė, kuri saugo sąnaryje judančius kaulus nuo tiesioginio kontakto. Jai pradėjus irti ar pakitus struktūrai, kremzlė plonėja ir laikui bėgant plyšta. Tuomet apsauginio sluoksnio netekę kaulai sąnaryje ima trintis, taip ne tik pažeidžiant kaulų struktūrą, bet ir keliant didelį skausmą pacientui.
Įprastai sąnarių artroze serga vyresnio amžiaus pacientai, tačiau pastaruoju metu šios ligos atvejų dažnėja ir tarp jaunų žmonių. Teigiama, jog moterys artroze serga dažniau nei vyrai.
Artrozės priežastys gali būti įvairios: sunkus fizinis darbas, profesionalus arba neteisingai atliekamas sportas, viršsvoris, genetinės ypatybės, natūralus susidėvėjimas vyresniame amžiuje, uždegimai, traumos ar kitokie tiesioginiai sąnarių pažeidimai.
Kaip atpažinti sąnarių artrozę? Apie ligą įspėja nemalonūs simptomai, paūmėjantys fizinio krūvio metu arba po jo. Tai gali būti skausmas, diskomfortas sąnaryje ar netgi sąnario užsikirtimas. Taip pat sergantieji dažnai skundžiasi sąnarių braškėjimu.
Pažengus ligai, sąnariai sustingsta, tampa nejudrūs, dingsta mobilumas – taip organizmas saugo sąnarį nuo didesnio žalojimo. Neretai, pacientui delsiant kreiptis pas gydytoją, dėl netolygaus svorio paskirstymo ir sąnarių sąstingio, gali vystytis stuburo pažeidimai.
Kartais ligos daromos pokyčius sąnaryje galima pamatyti ir vizualiai. Apie artrozę signalizuoja kelio ar klubo paraudimas, patinimas, raumenų sunykimas ar sąnario apimties padidėjimas.
Jeigu juntate vieną ar kelis simptomus iš pateiktų aukščiau, nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją.
Klubo sąnario artrozė
Vieni didžiausių žmogaus kūne esančių sąnarių – klubo sąnariai – atlieka dvi svarbias funkcijas. Pirmoji yra mobilumas – galimybė judėti į visas puses, gebėjimas apsisukti. Antroji yra smūgių amortizavimas į viršutinę kūno dalį. Koksartrozė, arba klubo sąnario artrozė, laikui bėgant stabdo pilnavertį šių funkcijų atlikimą.
Klubas yra masyvus sąnarys, kurį sudaro sąnario galva (šlaunikaulio galva), sąnario duobė (gūžduobė), sąnario kapsulė ir penki raiščiai.
Pažeisti klubų sąnariai mažina mobilumą, apriboja kasdienę veiklą ir judesius: stotis, eiti, lenktis. Prasidėjęs skausmas užklumpa rytais arba po ilgesnio sėdėjimo, gulėjimo. Ligai progresuojant, skausmas lydi ištisą dieną, net ir ramybės būsenoje. Vėlesniame artrozės etape skausmas persiduoda į aplinkines zonas: kirkšnį, sėdmenis, šlaunis. Negydant ligos, mažėja mobilumas, judesių amplitudė, žmogus ima šlubuoti.
Kelio sąnario artrozė
Kelio sąnarys yra vienas sudėtingiausių iš visų. Jį sudaro sąnario galva (apatinė šlaunikaulio dalis), sąnario duobė (viršutinė blauzdikaulio dalis), meniskai, girnelė, sąnario kapsulė, tepalinės plėvės raukšlės bei maišeliai, net dešimtis raiščių ir raumenys. Šis nepaprastas mechanizmas laikomas ir gana silpnu dėl sudėtingos savo sandaros.
Keliai nuo ankstyvos vaikystės atlaiko didelį krūvį: šliaužiojimas, ėjimas, bėgiojimas, šokinėjimas, šokimas, griuvimai ir kitos apkrovos lydi mus kiekvieną dieną. Besilankstydami kelių sąnariai ne tik leidžia mums judėti, bet ir laiko kūno svorį bei atlieka amortizavimo funkciją.
Pradėjus nykti sąnarius gaubiančiai kremzlei, atsiranda maudimas, peraugantis į skausmą. Tai pradeda riboti kelio judesių amplitudę. Kelis gali net tinti, didėti. Tai ir nuolatinis skausmas atima galimybę laisvai vaikščioti, lipti laiptais ar įkalnėmis. Darosi sunku atsistoti ir atsisėsti. Progresuojantis skausmas ilgainiui „surakina“ sąnarį. Tokia būklė ypač skausminga. Liga varžo judėjimą, mažina gyvenimo kokybę, atima darbingumą. Nuolatiniame skausme gyvenantys žmones blogai jaučiasi ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
Kaip sustabdyti artrozę?
Siekiant išvengti artrozės, rekomenduojama skirti laiko fiziškai aktyviam laisvalaikiui. Geriausia ligos profilaktika – reguliarus sportas (nebūtinai intensyvus). Vyresnio amžiaus žmonėms kritiškai svarbu išlikti judriems: išeiti pasivaikščioti, pasinaudoti lauko treniruokliais, išmėginti šiaurietišką ėjimą. Kasdien skiriant 30 minučių aktyviai fizinei veiklai, ne tik padėsite sąnariams, bet ir gerinsite širdies, plaučių darbą.
Ne ką mažiau svarbi mityba. Su maistu gaunami vitaminai ir mineralai padeda organizmui tinkamai funkcionuoti. Nesveikas, riebus maistas kenkia kraujagyslėms, o žmonės, turintys viršsvorį, dar labiau apsunkina sąnarių darbą.
Vis dėlto, jeigu artrozė jau paveikė sąnarius, būtina taikyti gydymą.
Artrozės gydymas gali būti dvejopas: konservatyvusis arba chirurginis. Kaip gydyti ligą, nuspręs gydytojas, įvertinęs artrozės laipsnį. Gydymo metu dažniausiai kombinuojami keli gydymo metodai, tačiau pirmiausiai kiekvienas pacientas pradeda nuo pažeistos vietos tausojimo.
Prasidėjus artrozei reikėtų vengti pasikartojančių judesių, mažinti apkrovą ligos paveiktam sąnariui – nekelti ir nenešti sunkių nešulių. Taip pat svarbu mažinti kūno svorį, jeigu pacientas turi viršsvorį. Gydytojas gali pasiūlyti judėti su lazdele, taip nuimant apkrovą nuo sąnario.
Medikamentinis gydymas gali padėti sumažinti artrozės simptomus: skausmą, padidinti sąnarių judrumą, skatinti kremzlės atsinaujinimą ar net sulėtinti ligos vystymąsi. Taip pat gali būti paskirti priešuždegiminiai vaistai ar injekcijos. Kaip bebūtų, artrozės padaryta žala negrįžtama, todėl vaistai neatstatys pažeistų sąnarių, nepagydys ligos.
Simptomams (skausmui, tinimui) mažinti gali būti naudojamas natūralus gydymas – žolelių nuoviro vonios. Liaudies medicinoje patariama naudoti kadagių, ramunėlių, takažolių, šalavijų lapų ar smulkintų avižų vonelės. Vonios, kaip ir vaistai, neišgydys ir neatstatys pažeistų sąnarių, tačiau gali padėti sumažinti varginančius ligos simptomus.
Tiek pirminei, tiek pažengusiai artrozės formai gydyti taikoma kineziterapija, manualinė terapija, elektrostimuliacija, fizioterapija. Terapijos tikslas – padidinti judesių amplitudę ir sąnarinio skysčio kiekį, pagerinti audinių maitinimą, sumažinti skausmą. Tokiu būdu dalinai arba visiškai atstatomas sąnarių funkcionalumas, stabdomas kremzlinio audinio nykimas, grąžinamas mobilumas. Jeigu pacientas negali aktyviai judėti, tokiame ligos etape gali būti siūlomas plaukiojimas ir / arba terapija vandenyje.
Kaip gydyti artrozę, jeigu konservatyvusis gydymas nėra veiksmingas? Tokiais atvejais taikoma chirurginė intervencija.
Ankstyvoje kelio sąnario artrozes stadijoje gali užtekti minimalios chirurginės intervencijos – artroskopijos. Jos metu kelio srityje padaromi kelis maži pjūviai, leidžiantys į sąnarį patekti specialiai optinei sistemai. Tokiu būdu sąnarys apžiūrimas be didelių pjūvių, procedūros metu atliekami reikalingi gydymo veiksmai, o pacientas grįžti namo gali tą pačią dieną.
Naujausi artrozės gydymo metodai siūlo ir gydymą kamieninėmis ląstelėmis. Operacijos metu iš paciento audinių paruošiamas kamieninių ląstelių mišinys ir leidžiamas į pažeistą sąnarį. Toks gydymo būdas gali padėti atstatyti nykti pradėjusį kremzlės audinį.
Kelio ar klubo artrozei pažengus, kuomet kremzlė yra visiškai sunykusi ir kaulai sąnaryje turi tiesioginį sąlytį, gydytojas gali skirti endoprotezavimą – operaciją, kurios metu sąnarys keičiamas dirbtiniu. Tai ypač populiarus ir sėkmingai visame pasaulyje taikomas gydymo metodas.
Sąnario endoprotezavimas – kas tai?
Sąnario endoprotezavimas yra invazinė procedūra, kurios metu susidėvėjusios sąnario dalys pakeičiamos implantais. Operacija taikoma tik tuo atveju, kai kitos gydymo priemonės yra neveiksmingos.
Kelių valandų trukmės operacijos metu padaromas keliasdešimties centimetrų pjūvis, pro kurį pasiekiamas sąnarys. Pažeistos kaulų vietos pašalinamos, likęs kaulas formuojamas iš naujo. Endoprotezai (implantai) tvirtinami mechaniškai, o nusidėvėjusį kremzlinį audinį pakeičia speciali plokštelė, kuri naujajam sąnariui leidžia judėti be trukdžių. Prigijęs implantas atlieka visas tikro sąnario funkcijas.
Kelio sąnario endoprotezavimas (keitimas) gali būti dalinis arba viso kelio. Tai priklauso nuo artrozės pažeidimų masto. Jeigu susidėvėjęs yra tik šlaunikaulis arba blauzdikaulis, sveikasis kaulas nėra keičiamas implantu. Klubo endoprotezavimo metu keičiama tik šlaunikaulio galvutė, o klubo gūžduobė yra frezuojama.
Endoprotezas ir jo komponentai gaminami iš ilgalaikių ir biologiškai su žmogaus kūnu suderinamų medžiagų. Jeigu sąnario endoprotezavimas taikomas ankstyvame paciento amžiuje arba naujasis sąnarys nėra tausojamas, yra tikimybė, jog operaciją gali tekti kartoti.
Po operacijos pacientui taikoma reabilitacija ir jis ilgainiui sugrįžta į normalų gyvenimą. Reabilitacijos metu mokomasi taisyklingai vaikščioti ir tausoti protezą.
Endoprotezą turintys žmonės nejaučia skirtumo tarp tikro sąnario ir dirbtinio. Visiškai sugijus sąnariui, nelieka anksčiau buvusio skausmo. Pacientai susigrąžina mobilumą ir darbingumą, judesių amplitudę, judėjimo laisvę. Tolimesnis pacientų gyvenimas fiziškai nėra ribojamas: jie gali bėgti, šokti, sportuoti ar net slidinėti.
Susisiekite su mumis:
+370 46 400002
+370 655 52672
info@osteca.lt
Turite klausimų?
Susisiekite su mumis:
+370 46 400002
+370 655 52672
info@osteca.lt
