Kartais manoma, jog riešo skausmas – senjorų problema. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais tai vis dažnesnė jaunų žmonių vizito pas gydytoją priežastis. Skausmas riešo srityje gali atsirasti dėl kenksmingo gyvenimo būdo, ydingos profesijos, paveldimumo, traumos, ligos ar amžiaus. O neretai tai sąlygoja net keli skirtingi veiksniai.
Dažniausios skausmo atiradimo priežastys
Šiuolaikinė riešo skausmo priežastis, dėl kurios medicinos kabinetų duris varsto vis jaunesni žmonės, yra riešo kanalo tunelinis sindromas. Įprastai riešo kanalo sindromas pasitaiko dirbantiems kompiuteriu, taip pat kirpėjams, mezgėjams ir kitiems žmonėms, kurių darbas ar kasdienis užsiėmimas reikalauja pasikartojančių riešų ar pirštų judesių.
Riešo kanalo sindromas – tai būklė, kai užspaudžiamas riešo nervas. Pirmiausiai sindromas pasireiškia spaudimu riešo srityje. Ignoruojant diskomfortą rieše, atsiranda pirštų nejautrumas; dilgčiojimas riešo, dilbio, alkūnės srityse; taip pat pirštų galuose (išskyrus mažąjį pirštelį). Ilgainiui prasideda rankos skausmai. Vėliau skausmas tampa deginantis, aštrus; sunku paimti ar išlaikyti daiktus.
Riešo kanalo sindromo rizikoje yra ne tik paminėtų profesijų bei amatų žmonės, bet ir sergantys cukriniu diabetu, skydliaukės ligomis ar artritu. Į gydytojus reikėtų kreiptis kuo anksčiau – kai pasireiškia pirmieji simptomai.
Artritas yra dar viena dažna riešo skausmo priežastis. Ji būdinga pagyvenusiems žmonėms, bet pasitaiko ir jauno amžiaus asmenims.
Artrito formų yra daugybė, tačiau dažniausiai pasitaiko artrozė, osteoartritas, reumatoidinis artritas. Šių ligų metu nyksta kremzlinis sąnario audinys, saugantis kaulus nuo tiesioginio kontakto. Kai kremzlės sunyksta ir kaulai ima liestis, jaučiamas aštrus sąnario skausmas.
Jeigu sąnarius skauda po fizinio aktyvumo ar jo metu ir ši būsena trunka jau kurį laiką, nedelsiant kreipkitės į medicinos specialistus.
Dažna aktyvių žmonių riešo skausmo priežastis yra traumos. Sportuojant įvyksta sausgyslių, raiščių bei raumenų patempimai ir nutraukimai, taip pat sąnario pažeidimai, tokie kaip išnarinimai, lūžiai, stiprūs sumušimai. Tai būdinga riedlenčių, riedučių, boulingo, golfo, snieglenčių, teniso ir kitų panašių sporto šakų žaidėjams.
Kai kurios traumos gydomos namuose. Pavyzdžiui, sumušimas ar nesunkus patempimas. Pas gydytojus ortopedus traumatologus būtina apsilankyti, jei riešas deformuotas, smarkiai sutinęs, pakeitė spalvą ar skausmai tokie dideli, jog nepadeda nuskausminamieji.
Nepatyrėte jokios traumos, bet skauda riešą, jis yra patinęs ar net paraudęs? Jums gali būti sausgyslių ir (ar) raumenų uždegimas, dar vadinamas tendinitu.
Šis klastingas uždegimas vystosi po sausgyslių patempimo ir raumenų mikroįtrūkimų. Neretai tai ne iš karto pastebima būklė, kuri po truputį didina diskomfortą ir riboja riešo judesius. Kad tendinitas neperaugtų į lėtinę formą, į medikus rekomenduojama kreiptis, kai atsiranda pirmi tendinito simptomai: skausmas ir tinimas.
Riešo sąnario gydymas
Riešų gydyme dažniausiai pasitelkiami įtvarai, apribojantys sąnario judesius. Kompresai, ramybė ir imobilizavimas padeda įveikti dažniausias skausmo priežastis. Drauge medikai gali skirti priešuždegiminių vaistų kursą, kuris malšins ir uždegimą, ir skausmą.
Jei liga yra pažengusi, taikomas kineziterapinis gydymas. Jo metu stabdomas ligos progresavimas, didinamas sąnario mobilumas. Kai matomi negrįžtami sąnario pažeidimai, kuriuos sukelia artrozė ar kitos panašios ligos, gali būti rekomenduojamas riešo sąnario keitimas.
Konkretus gydymo planas sudaromas individualiai, atsižvelgiant į skausmo priežastį ir paciento būklę.
Riešo ligų profilaktika
Siekiant išvengti riešo traumų ir ligų, rekomenduojama laikytis kelių profilaktinių priemonių.
Pirmiausia, reikėtų pasirūpinti sveika bei subalansuota mityba. Pakankamas vitaminų, mineralų bei kitų maistinių medžiagų kiekis padės sąnarius aprūpinti reikalingomis medžiagomis ir leis jiems tinkamai funkcionuoti.
Būtinas reguliarus sportas ar kitokia fizinė veikla – tai naudinga ne tik sąnariams, bet bendrai savijautai gerinti. Ypač aktyviems žmonėms rekomenduojama atidžiai peržiūrėti krūvį sportuojant – nepersitempti ir užsitikrinti poilsio režimą.
Pasirūpinkite tinkama darbo vieta tiek namuose, tiek biure. Kūnas ir rankos turi būti taisyklingoje pozicijoje, riešo negalima laikyti užversto ar sukelti ilgalaikę įtampą. Dirbant sėdimą darbą, darykite pertraukas, jų metu pratempkite riešus: palaikykite užverstus į vidinę ir išorinę pusę, prasukite į abi puses, atlikite spaudžiamuosius judesius su kamuoliuku. Stenkitės ieškoti balanso, kad dešinės ir kairės rankos krūvis būtų vienodas.
Nuotraukų šaltinis Pexels.
+370 46 400002
+370 655 52672
info@osteca.lt
Turite klausimų?
Susisiekite su mumis:
+370 46 400002
+370 655 52672
info@osteca.lt
