Skaudantys, traškantys, tinstantys ir sustabarėję sąnariai yra pažengusios sąnarių ligos požymiai. Viena dažniausių tokių ligų yra osteoartritas, kasmet diagnozuojamas tūkstančiams pacientų. Deja, delsiantys tikrintis ar ignoruojantys problemą pacientai gali smarkiai pavėluoti pradėti gydymą, o tai neretai baigiasi sąnario protezavimu.
Kas yra osteoartritas?
Sąnariai atlieka daugybę funkcijų. Jie leidžia eiti, lenktis, kelti, šokinėti, apsisukti, amortizuoti smūgius bei kūno svorį, bėgioti, lipti ir t. t. Tad sergant sąnarių ligomis, atimama galimybė ne tik sklandžiai judėti, bet ir atlikti kitas gyvybiškai žmogui svarbias funkcijas.
Visų sąnarių sandara yra panaši. Sąnaryje „susitinka“ du kaulai. Tam, kad žmogus galėtų nevaržomai judėti, kaulai sąnaryje taip pat turi būti paslankūs. Tai padaryti padeda kremzlinis audinys, kuris dengia abu kaulus. Jo ir tarp sąnarių esančio skysčio dėka, kaulai gali netrukdomai judėti.
Sergant osteoartritu ši itin svarbi sąnarių dalis – kremzlinis audinys – ima dilti. Plonėjant kremzlei, sąnarys tampa skausmingas, nejudrus, gali sutinti. Negydomas osteoartritas sunaikina kremzlės audinį ir kaulai, neturintys jokios apsaugos, ima liestis. Ši ligos stadija ypač skausminga, nes kaulai, turėdami tiesioginį kontaktą, trinasi vienas į kitą ir žaloja kaulų paviršių.
Osteoartritas yra imuninė degeneracinė sąnarių liga, sąnarius paveikianti negrįžtamai. Nuo kraštutinio gydymo metodo – sąnarių endoprotezavimo – gali išgelbėti tik ankstyvas diagnozavimas.
Dažniausiai osteoartritas puola čiurnų, kelių, klubų ir stuburo sąnarius, nes jie patiria daugiausiai krūvio. Liga gali įsiplieksti viename sąnaryje arba keliose skirtingose vietose. Osteoartrito priežastys įvairios, tačiau įprastai sergama dėl senyvo amžiaus, didelio antsvorio (padidėja krūvis sąnariams), genetinio polinkio (organizmas gamina mažai kolageno ir proteino), profesionalaus ar aktyvaus sporto, patirtų traumų, netaisyklingos laikysenos, ar kitų sąnarių ir kaulų ligų.
Rankų ir pirštų osteoartrito tikimybę padidina traumos ir infekcijos, o pėdų osteoartritą gali sukelti netinkamos formos batų (ypač siaurų ar aukštakulnių) nešiojimas. Stuburo ir juosmens osteoartritas dažnai siejamas su netaisyklinga laikysena ir fiziniu darbu, kurio metu (netaisyklingai) kilnojami sunkumai.
Osteoartrito simptomai
Osteoartritas pirmiausiai apie save praneša diskomfortu, jaučiamu pažeistame sąnaryje. Ilgainiui diskomfortas stiprėja, pereina į maudimą, vėliau – skausmą. Labiausiai skausmas pasireiškia po fiziškai aktyvios veiklos. Ligai progresuojant, darosi sunku judėti, sąnarys gali „užsirakinti“, braškėti. Tokia būklė mažina mobilumą bei atima darbingumą. Vėlesniame ligos etape skausmas jaučiamas ir ramybės būsenoje. Smarkiai pažengus ligai, pasitaiko net kaulų lūžių, kaulinių ataugų susidarymų, kaulų dalelių atskylimų.
Tiesa, yra ir mažiau tipinių osteoartrito simptomų. Pavyzdžiui, kaklo osteoartritas, be minėtų simptomų, gali sukelti galvos skausmą, svaigulį, pykinimą, regėjimo sutrikimus. Negydomas kaklo osteoartritas linkęs pažeisti aplinkines sritis, pavyzdžiui, pečių sąnarius, stuburą. Sergant stuburo osteoartritu, neretai užspaudžiami nervai, pažeidžiami slanksteliai.
Kelio osteoartritas gali sukelti paraudonavimą sąnario srityje ir / arba tinimą – apimties padidėjimą per sąnarį. Panašius požymius – tinimą ir dilgčiojimą – turi ir rankų bei pirštų osteoartritas.
Jeigu jaučiate bent vieną ar kelis aprašytus simptomus, kurie reguliariai kartojasi, nedelsiant kreipkitės į savo gydytoją. Tik jis gali nustatyti simptomų priežastis bei paskirti gydymą. Ankstyvoje osteoartrito stadijoje skiriamas natūralus gydymas, galintis padėti išvengti sąnarių endoprotezavimo.
Reumatoidinis artritas
Osteoartritas dažnai painiojamas su reumatoidiniu artritu, tačiau tai nėra ta pati liga. Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga (osteoartritas – imuninė liga), kurios priežastys dar nėra išsiaiškintos. Ligos procesas prasideda, kuomet imuninė sistema pradeda pulti sveikus audinius. Tokiu būdu sukeliamas sąnario uždegimas, peraugantis į tolimesnius pažeidimus. Taigi osteoartritas yra degeneracinė neuždegiminė liga, o reumatoidinis artritas – uždegiminis sąnarių pažeidimas.
Kitas esminis skirtumas tarp osteoartrito ir reumatoidinio artrito yra pagydimas. Kaip jau išsiaiškinome, osteoartritas nėra pagydomas. Atvirkščiai yra su reumatoidiniu artritu – anksti diagnozavus, galimas visiškas išgijimas.
Skiriasi ir tipinės pažeidžiamų sąnarių vietos. Osteoartritas, rankų srityje dar vadinamas karpometakarpaliniu osteoartritu arba rizartroze, labai retai įninka į rankas. Tačiau reumatoidinis artritas dažniausiai puola būtent pirštų sąnarių ir riešų sritis.
Ir paskutinis, ne ką mažiau svarbus skirtumas, yra simptomai. Ryškiausiai reumatoidinis artritas pasižymi sąnarių „degimu“. Tai būklė, kuomet sąnariai tampa skausmingi, ištinę ir kaista, dėl padidėjusios kraujo apytakos į sąnarius. Osteoartritas šio išskirtinio požymio neturi.
Osteoartrito gydymas
Net jeigu pacientas įtaria, jog serga osteoartritu, nes sutampa aukščiau aprašyti simptomai, būtinas gydytojo įvertinimas. Tik gydytojas gali diagnozuoti ligą ir paskirti gydymą.
Osteoartrito gydymo būdų spektras platus – nuo natūralių priemonių iki chirurginės intervencijos. Kaip jau buvo minėta, osteoartritas yra degeneracinė ir nepagydoma liga, tad gydymas neatstatys pažeistų sąnarių. Toliau aprašomų gydymo metodų tikslas yra sumažinti simptomus ir pristabdyti kremzlės nykimą arba pašalinti pažeistus audinius bei sąnarius ir pakeisti juos implantais.
Pirmoji ir dažniausia priemonė, mažinanti osteoartrito simptomus, yra nuskausminamieji. Dėvintis ar jau susidėvėjus sąnario kremzlei, skausmas tampa nuolatiniu palydovu, trukdančiu gyventi įprastą gyvenimą. Todėl skausmo malšintojai gali palengvinti ligos eigą.
Gydytojas gali paskirti vaistų nuo uždegimo (analgetikų, hialurono rūgšties, nesteroidinių priešuždegiminiai vaistų) ar raumenis atpalaiduojančių vaistų. Vaistai nuo uždegimo padeda mažinti uždegimą ir jo sukeliamas komplikacijas, o raumenis atpalaiduojantys vaistai mažina įtampą aplink sąnarius. Abiem atvejais malšinamas pagrindinis simptomas – skausmas.
Viršsvorį turintiems pacientams gydytojas gali paskirti dietą, sporto programą, planą sureguliuoti miego režimui ar vaistus nutukimui gydyti. Viršsvoris turi tiesioginę įtaką sąnarių būklei – per didelis svoris apkrauna sąnarius, todėl svorio mažinimas gali padėti sumažinti ligos progresą ir simptomus.
Sportas iš pažiūros nėra maloniausia išeitis gydant osteoartritą, ypač turint galvoje ūmėjantį skausmą. Tačiau būtent tikslingas, gydytojo paskirtas fizinis aktyvumas gali atstatyti mobilumą ir sulėtinti ligos eigą.
Pacientui galima skirti specialias nesudėtingas mankštas ir / ar pasivaikščiojimus, kurie neapkrautų sąnarių, bet teiktų norimą rezultatą. Mankštų tikslas ne tik mažinti svorį, bet ir stiprinti raumenis, didinti lankstumą, mažinti sąnarių sustabarėjimą. Visa tai padeda kovoti su osteoartrito simptomais ir leidžia pristabdyti ligos progresavimą.
Sportas bei sveika mityba, be visa ko, yra ir efektyvi bei pasiteisinti osteoartrito prevencija. Todėl visiems žmonėms rekomenduojama rūpintis savimi ne tik susirgus, bet ir siekiant išvengti ligos. Taip pat svarbu gebėti valdyti stresą, laikytis miego režimo, tinkamai ilsėtis. Tiek gydantis osteoartritą, tiek sveikiems žmonėms rekomenduojama atsisakyti alkoholio ir rūkalų.
Be mankštų gali būti skiriamas ir kineziterapinis gydymas. Kineziterapijos metu sudaromas individualus planas, kurio metu pacientas mokosi teisingai valdyti sąnarius arba taisyklingai vaikščioti su pagalbinėmis priemonėmis, jeigu tai yra paskirta; atlieka fizinio aktyvumo ir lankstumo pratimus; gali būti skirta šildymo / šaldymo terapija.
Taip pat efektyvus gydymo būdas yra ultragarso ir elektromagnetinio lauko terapijos. Terapijų tikslas: mažinti skausmą, audinių degeneraciją, uždegimą.
Kraštutinis gydymo metodas – chirurginė intervencija. Ji taikoma tik tuo atveju, kai kitos gydymo priemonės yra neveiksmingos. Priklausomai nuo sąnario žalos dydžio, pacientui gali būti paskirtas dalinis arba viso sąnario endoprotezavimas.
Sąnario endoprotezavimas trunka apie kelias valandas, tačiau tiksli operacijos trukmė priklauso nuo operuojamos vietos ir sąnario nusidėvėjimo lygio. Operacijos metu daromas nedidelis pjūvis sąnariui pasiekti. Tuomet pašalinami susidėvėję audiniai ir šlifuojamas kaulas. Jeigu nusidėvėjęs yra tik vienas kaulas, ta ir keičiamas tik jis (dalinis sąnario endoprotezavimas). Abu sąnaryje sąveikaujantys kaulai keičiami tik esant nepataisomiems pažeidimams ant abiejų kaulų (viso sąnario endoprotezavimas).
Operacijos metu susidėvėjusios sąnario dalys keičiamos implantais, kurie pagaminti iš medžiagų, biologiškai derančių su žmogaus organizmu. Po operacijos pacientas praeina reabilitacijos kursą, kurio metu mokosi judėti su endoprotezu bei atgauna jėgas po operacijos. Visiškai prigijus implantui, pacientas atgauna mobilumą, judesių amplitudę, darbingumą. Dingsta skausmas ir pagerėja gyvenimo kokybė. Pacientai nejaučia skirtumo tarp tikro ir dirbtinio sąnario. Judėjimas su protezu nėra varžomas, išskyrus pavienius atvejus, kuomet protezuojamos tokios jautrios vietos kaip riešai ar kt. Su didžiąja dalimi endoprotezų galima sportuoti, aktyviai leisti laiką, dirbti fizinį darbą.
+370 46 400002
+370 655 52672
info@osteca.lt
Turite klausimų?
Susisiekite su mumis:
+370 46 400002
+370 655 52672
info@osteca.lt
