Riešo endoprotezavimas nėra tokia dažna operacija, kaip klubo ar kelio sąnario keitimas. Vis dėlto, vis daugiau žmonių kenčia nuo riešo ir nykščio sąnario susidėvėjimo. Tai lemia amžius, darbas prie kompiuterio, genetinės ypatybės, sunkus fizinis darbas, lėtinės ligos, traumos ir pan. Operacijos metu pažeistos sąnario vietos keičiamos implantais ir pacientas, praėjęs visą gydymo kursą, susigrąžina rankos mobilumą.

Sąnarių dilimas

Žmogaus plaštaką sudaro net 27 kaulai, skirstomi į tris grupes: riešikaulius, delnakaulius ir pirštakaulius. Rankoje yra visa kaulų sistema, glaudžiai susijusi tarpusavyje. Taigi riešas yra gerokai sudėtingesnis sąnarys nei klubas ar kelis. 

Kaip ir kiti sąnariai, riešo kaulų galai padengti elastingu audiniu, vadinamu kremzle. Ji sukuria lygų paviršių ir kaulai gali sklandžiai, vienas kitam nekenkdami judėti. Jei kremzlė nusidėvi ar yra pažeista, kaulai netenka juos skiriančio „tarpininko“ ir ima trintis vienas į kitą. Tokia būklė kelia skausmą, varžo judesių amplitudę, atima galimybę kelti svorį. Siekiant išvengti skausmo, žmogus riešą judina mažiau, taip sukeldamas sąnarių sąstingį. Šią problemų virtinę gali išspręsti riešo sąnario endoprotezavimas.

Operacija

Riešo keitimo operacija gali padėti išlaikyti arba atkurti riešo judesių amplitudę. Operacija taip pat gali pagerinti gebėjimą atlikti kasdienę veiklą – kelti, rašyti, suimti ir t. t. Be to, po operacijos ir reabilitacijos ženkliai sumažėja arba visiškai dingsta riešo sąnario skausmai. Visa tai pacientui grąžina mobilumą, darbingumą ir pagerina gyvenimo kokybę.

Riešo sąnario endoprotezavimas užtrunka apie kelias valandas. Operacijos metu nugarinėje riešo dalyje padaromas pjūvis, pro kurį pasiekiamas sąnarys. Susidėvėjusios sąnario dalys pašalinamos ir pakeičiamos naujomis – implantais, kurie yra tvirtinami medicininiu kaulų cementu.

Implantai pagaminti iš aukštos kokybės metalo, jie pakeičia kaulus. Specialaus plastiko detalė, įterpiama tarp metalinių dalių, pakeičia kremzlę. Šio dizaino protezai atkartoja tikro riešo anatomiją ir leidžia atlikti įprastas sąnario funkcijas.

Gyvenimas su implantu

Po operacijos kurį laiką jaučiamas skausmas, tačiau jis laipsniškai mažėja. Pirmąsias savaites reikalingas gipsas, apsaugantis riešą nuo judesių. Nuėmus gipsą, dar 6–8 savaites nešiojamas apsauginis įtvaras. Tuo pačiu metu vyksta reabilitacija – pagal individualią, kineziterapeuto sudarytą programą, atliekami specialūs pratimai ir procedūros, padedančios sugyti riešui, atgauti judesių amplitudę ir jėgą. Paciento indėlis į reabilitacijos laikotarpį ypatingai svarbus galutiniam rezultatui. 

Gyvenant su riešo protezu, taikomi šiokie tokie apribojimai. Rekomendacijų laikymasis maksimaliai prailgina implanto tarnavimo laikotarpį ir atvirkščiai – netausojant savęs ir protezo, didės tikimybė pakartotiniam riešo sąnario endoprotezavimui.

Turint riešo implantą gali tekti vengti naudoti plaktuką ar pneumatinius įrankius. Taip pat ribojamas keliamas ir nešamas svoris. Kaip ir įprastą, taip ir naują sąnarį galima pažeisti krentant ant ištiestų rankų, todėl rekomenduojama vengti veiklos, kurioje didelė griuvimo rizika, pavyzdžiui, važinėjimo riedučiais. 

Kaip ir turint bet kokį kitą implantą, būtina reguliariai lankytis pas gydytojus ir nuolat stebėti protezo būklę. Įprastai, tai atliekama kas metus ar du, tačiau konkretų apžiūrų laiką ir skaičių paskiria gydytojas.

Kaina